| My Posts: 1 Comments: 0 Create on 11/8/2008 Updated on 13/8/2008 Subscribe to the blog |
| |
| | | | Nebegaliu, nebemoku gyventi taip kaip gyvenau ankščiau. Kartais net nereaguoju ką šneku, nesusivokiu, kad galbūt kažkam tai labai skaudu ir nepriimtina ar panašiai. Nebejaučiu nieko, man blogai nors kartais viską pamirštu ir pasijuntu nors dalelę reikalinga, nors dalelę mylima ir nors dalelę suprasta... Kartais taip geeraa, pamiršti, kad turi akmeninę širdy, kad kartais skaudini ir jau per daug dažnai, nežinau, bet jaučiu gal taip atkreipsiu kažkiek dėmesio. Nebenoriu prie ko nors prisirišti, per daug sunku būna paskui. O juk viskas buvo taip gražu, reikia gyventi tik šia diena, o ne kita. Visiškai nemaniau, kad taip viskas gali apsiversti vieni ateina žmonės į tavo gyvenimą kiti išeina ir dar su tokia audra su tokiais gyliais prisiminimais su tokia nuoskauda, kad nebenori, nors apsimeti apsimeti prieš kitus, kad viskas kitap.., kad esi stipri ir, kad ištversi... Žinok, taip nėra... Atsibodo norisi ko nors naujo, prikrauti savo gyvenimą maloniais įspudžiais, norisi tiesiog gyventi... Bet kartais taip viskas būna neapsakomai keistai, kai neberandi sau vietos, trūksta labai trūksta supratingumo... Kartais bijai išreikšt ką galvoji, visiškai priešingai pasakai ir tas yra labai blogai... O aš noriu ir kartu nenoriu... Bijau, gal bijau vėl kentėt, vėl nuodyt save gyliom nuoskaudom, bijau tiesiog bijau įsileisti žmones į savo mintis, į savo širdy nes nekenčiu savęs už tai, kad prisirišu, kad nebegaliu ir tada būna labai sunku...
Reikia permainų labai daug šilumos, supratimo, ir išsklausymo... Bandysim keistis, gal pavyks...
| |
| |
|
Write To This Member
Poke This Member
Flirt With This Member
Add To My Friends
Block
Report an abuse
by Bahu
by Atom
